Pranašavimas Egiptui
1Dešimtų metų dešimto mėnesio dvyliktą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: 2„Žmogau, atsisuk veidu į Egipto valdovą faraoną, pranašauk jam ir visam Egiptui, 3kalbėk ir sakyk:
‘Taip kalba Viešpats DIEVAS.
Tikėk manimi, aš prieš tave,
Egipto valdove faraone, didysis slibine!
Tu tūnai Nilo atšakose, sakydamas:
‹Nilas priklauso man,
pasidariau jį sau!›
4Įversiu kablius tau į žiaunas
ir žuvis iš tavo srovių prikibdysiu tau prie žvynų.
Išvilksiu tave iš tavo srovių
drauge su visomis tavo srautų žuvimis,
prikibusiomis tau prie žvynų.
5Nublokšiu tave į dykumą,
tave ir visas tavo srautų žuvis.
Krisi po atviru dangumi,
ir niekas tavęs nepakels ir nepalaidos.
Kaip maistą atidaviau tave
žemės žvėrims ir padangių paukščiams.
6Tuomet visi Egipto gyventojai žinos,
kad aš esu VIEŠPATS,
dėl to, kad tu buvai
Izraelio namams nendrinė lazda:
7kai jie griebėsi tavo rankos,
tu įvarei rakštį
ir žeidei visiems pečius;
kai jie rėmėsi tavimi,
tu sukiužai ir vertei juos svirduliuoti’“.
8Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, atvesiu tau kalaviją, sunaikinsiu tavo žmones ir gyvulius. 9Padarysiu Egipto žemę dyką ir tuščią. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.
Kadangi sakei: ‘Nilas priklauso man, pasidariau jį sau’, 10tikėk manimi, aš prieš tave ir prieš tavo Nilo šakas! Paversiu Egipto žemę griuvėsiais ir tyrais nuo Migdolo ligi Sienės, ligi pat Kušo sienos. 11Nekels į ją kojos joks žmogus, nekels į ją kojos joks gyvulys; ji nebus gyvenama keturiasdešimt metų. 12Per keturiasdešimt metų paversiu Egipto žemę didžiausiais tyrais tarp tyrais tapusių kraštų, o jos miestai bus didžiausi griuvėsiai tarp sugriautų miestų. Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų ir išvėtysiu juos po visus kraštus“.
13Be to, taip kalba Viešpats DIEVAS: „Praėjus keturiasdešimt metų, surinksiu egiptiečius iš tautų, kuriose jie buvo išblaškyti. 14Sugrąžinsiu Egipto tremtinius ir parvesiu juos atgal į Patroso šalį, jų gimtąjį kraštą; ten jie bus menka karalystė. 15Ji bus menkiausia iš visų karalysčių ir niekada daugiau nebeiškils virš kitų tautų. Padarysiu juos mažus, kad tautoms nebeviešpatautų. 16Izraelio namai daugiau niekada ja nebepasitikės; jie atmins savo kaltę, kai kreipėsi į ją pagalbos. Tuomet jie žinos, kad aš esu Viešpats DIEVAS“.
Egiptas – užmokestis Nebukadnecarui
17Dvidešimt septintų metų pirmo mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: 18„Žmogau, Babilono karalius Nebukadnecaras įsakė savo kariuomenei atlikti sunkų darbą Tyrui. Visų galvos nupliko, ir visų pečiai buvo nubrozdinti. Tačiau nei jis, nei jo kariuomenė negavo jokio atlyginimo iš Tyro už darbą, kurį jam atliko“. 19Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Atiduosiu Egipto žemę Babilono karaliui Nebukadnecarui. Jis išsineš jos turtus, apiplėš ją ir pasiims grobį; ji bus atlyginimas jo kariuomenei. 20Jam atidaviau Egipto žemę kaip užmokestį, kurį jis užsidirbo, nes triūsė man, – tai Viešpaties DIEVO žodis.
21Tą dieną suteiksiu Izraelio namams jėgų ir atversiu jiems tavo lūpas. Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“.
